laikstvė

láikstvė sf. (1) buvimas be rūpesčių, laisvė: Jie láikstvėj augo, tai kaip reikia ir išaugo Trgn. Katros laikstvėj par motutę, tai tos audėjėlės LTR(Ob). Láikstvėj augo, ko norėt gero žmogaus Vžns.